išparoti

×išparóti tr. išgąsdinti: Neišparók tu mano vaiko, tep rėkaudamas! Nč. Kad tu prarūgtai, kap tu mane išparójai čia stovėdamas! Rud. | refl.: Išsiparóti sekas (galima), tokį žmogų pamačius Nč. \ paroti; išparoti